About France that is not only Paris – Part I: Beauvais and Rouen Cathedral

IMG_1265 - CopyI have visited France four times by now and haven`t once been to its capital. For some reason I feel absolutely indifferent towards the overhyped glamour of Paris. I recognize the cultural impact the city is capable of, but comparing Paris to the whole of France seems unjustified. It is a big and historically and culturally rich country that has a lot to tell. To imagine that everything that the country has to offer could be experienced in one city seems naïve to me. And I have seen enough of it to say that people that restrict themselves to exploring only the country`s capital are missing out. I have been planning my latest trip to France since August. Although towards Jean-Paul Sartre`s political and philosophical views, not unlike the majority of Marxist and post-modernist French philosophers of the time, I feel a certain revulsion and am in a habit of criticizing, his novels and short stories are generally enjoyable reads. Healthy amount of nihilism is entertaining to observe in his characters. This summer I have indulged myself in reading his collection of short stories The Wall. One story in particular called The Childhood of a Leader was especially intriguing. At one point in the story the main character – Lucien – embarks on a trip to Rouen with his friend Bergère. After reading this segment I decided to visit the same city in northern France with my beautiful life’s companion – Anna.

Continue reading

Apie Prancūziją, kuri nėra tik Paryžius – 1 dalis: Beauvais miestas ir Ruano katedra

IMG_1265 - Copy.JPGPrancūzijoje jau esu buvęs keturis kartus, tačiau nei karto neaplankiau šalies sostinės. Kažkodėl jaučiuosi visiškai abejingas išpūstam Paryžiaus žavesiui. Suvokiu kultūrinę sostinės svarbą, tačiau Paryžiaus tapatinimas su visa Prancūzija man atrodo labai nepagrįstas. Tai yra didelė istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu turtinga šalis, turinti daug ką papasakoti. Įsivaizduoti, jog viskas, ką šalis turi pasiūlyti galėtų būti patirta viename mieste, atrodo labai naivu. Ir jos mačiau pakankamai, kad galėčiau pasakyti, jog žmonės, apsiribojantys tik šalies sostinės pažintimi, labai daug praranda. Paskutinę kelionę į Prancūziją planavau nuo Rugpjūčio mėnesio. Nors Jean-Paul Sartre politiniam ir filosofiniam požiūriui (kaip ir daugeliui prancūzų marksizmo ir postmodernizmo išpažinėjų filosofijai) jaučiu tam tikrą pasibjaurėjimą ir esu linkęs kritikuoti, jo romanai ir apsakymai paprastai gan maloniai skaitosi. Sveiką nihilizmo kiekį, būdingą jo veikėjams, yra gan įdomu stebėti. Šią vasarą prisėdau prie jo apsakymų kolekcijos pavadinimu Siena. Vienas iš apsakymų, Lyderio Vaikystė, buvo ypač intriguojantis. Vienu metu pagrindinis apsakymo veikėjas – Lucien – išsirengia į kelionę su savo draugu Bergère aplankyti Ruano. Po to, kai perskaičiau šį segmentą, nusprendžiau aplankyti tą patį miestą šiaurės Prancūzijoje su savo gražiąja gyvenimo kompanione – Onute.

Continue reading

About vaporwave and its spawn – Part II: conversation with WosX

hcfrlnacIn my previous post about vaporwave  I spoke extensively about its subgenres and mentioned hardvapour as one of the more interesting electronic music genres that has been conceived in the recent years. I also spoke about wosX  – one of the more prominent figures in the context of the genre and a producer that I admire very much. I am happy to say that I was able to reach wosX himself and have a fruitful conversation with him about vaporwave as a whole, his notorious End of World Rave and evolution of music. You can listen to the whole conversation down below. I also compiled a shortened transcript of the podcast in a text form to give you a taste of the most relevant moments of the conversation if you don`t have time to listen to the whole thing. You can also listen to the music mentioned during the podcast down below.

Continue reading

Apie vaporwave’ą ir jo palikuonis – 1 dalis

kaisiadorys-vapour

Ne vieną kartą girdėjau terminą vaporwave’as naudojamą iškreiptam 80-tųjų ir 90-tųjų įkvėptam įvaizdžiui ir elektroninės muzikos formai apibūdinti. Iki šiol niekuomet nepasistengiau pasidomėti ir išsiaiškinti, kas yra vaporwave‘as. Vieną dieną visai netyčia aptikau vaizdo įrašą Youtube; visų pirma mane patraukė perdėtai švelnios pastelinės spalvos ir Lenino galva įrašo thumbnail`e. Tai buvo sulėtinta rusiško šlagerio versija su lygiai taip pat pakeista Rhianna`os gabalo pradžia. Kad ir kaip absurdiškai viskas atrodė, kūrinys mane užbūrė ir privertė jį kartoti daugybę kartų. Beklausant bandžiau išsiaiškinti tokios savo reakcijos šaltinį. Terminas, kuris šauna į galvą bandant apibūdinti būseną, kurią kūrinys sukėlė, yra disonansinė nostalgija. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, naujoje valstybėje vis dar buvo jaučiama Sovietų sąjungos įtaka. Atitinkamai, rusiška muzika man nebuvo svetima, nors visuomet jai jaučiau stiprią atstūmimo reakciją. Žaizdos ištisose kartose, paliktos sovietų okupacijos, privertė mane ir daugelį mano bendraamžių atstumti viską, kas buvo susiję su rusišku pradu. Tačiau buvo beveik tiek pat žmonių, kurie net po Sovietų sąjungos košmarų su nostalgija nepaleido tam tikrų rusų kultūros aspektų. Rusiška muzika buvo vienas jų. Atitinkamai, ji mano juslių neaplenkė, nes ją girdėdavau mokykloje, gatvėse ir viešajame transporte. Neprisimenu to su nostalgija; toli gražu. Ir tikriausiai niekuomet neklausyčiau jos savanoriškai. Tačiau sulėtinta to paties stiliaus muzikos versija užbūrė mane. Įtariu, jog taip yra todėl, kad ji yra pakankamai pažįstama, kad grąžintų mane į vaikystė (nors ir nelabai laimingą), tačiau pakankamai skirtinga, kad jos neatstumčiau tik išgirdęs. Keistai iškreiptas kūrinio garsas taip pat įgauna pasityčiojimo iš originalaus kūrinio savybę, kas pateisina mano klausymą, išvengiant kognityvinio disonanso klausant ir mėgaujantis gabalu, kuris buvo sukurtas politinio rėžimo, nuniokojusio mano valstybę, prieglobstyje.

Continue reading

About vaporwave and its spawn – Part I

kaisiadorys-vapour

On few occasions have I heard term ‘Vaporwave’ being used to describe these distorted `80s and `90s inspired visuals and a form of electronic music, although until now I have never engaged in investigation to find out exactly what vaporwave is. One day, I stumbled upon and checked a Youtube video, mostly attracted by an exaggerated pastel colors and a head of a statue of Lenin in the thumbnail. It was a slowed down version of a Russian pop song, with an introit of similarly modified Rhianna song. The sound completely mesmerized me and made me repeat the video great many times. I tried very hard to identify the underlying source of amazement. The only term I could come up with to describe it was dissonant nostalgia. Lithuania, the country that I was born in, gained independence from Soviet Union in the early `90s, at the brink of collapse of said communist country. Aftermath of the soviet regime was still very much felt for the rest of the decade in the newly formed country. I was no stranger to Russian pop music, although I always felt a specific revulsion towards it. Generational wounds left during the soviet occupation made me, and many people around me, reject everything that was connected to Russian heritage. Yet there were just as many people who even after the horrors of Soviet Union embraced aspects of Russian culture. Pop music was one of them. Thus it did not escape my perception, since I would hear it in school, streets and even public transport. I do not remember it fondly – far from it. And I would probably never listen to it voluntarily. Yet the slowed down version of this very style of music enchanted me. I believe it is because it’s familiar enough to bring me back to my childhood (although not a very happy one), yet different enough to avoid being rejected altogether. Oddly distorted sound of it also adopts a mocking feature of the original piece that justifies me listening to it without causing a cognitive dissonance of listening and enjoying the song that was brought by a regime that devastated my country.

Continue reading

Apie moderniojo karo metodus ir sterilių vabzdžių techniką – 2 dalis

15jh_castle_siegeTurint omeny poslinkį karo metodologijoje, nėra sudėtinga įsivaizduoti naujus išmanius būdus, kurie pakeistų XX amžiaus tankus ir šautuvus. Vienas stipriausių karo strategijos pokyčių vyko Antrojo Pasaulinio karo periodu, kai kiekviena kariaujanti frakcija stengėsi pralenkti savo varžovus pačiu originaliausiu ir efektyviausiu įmanomu būdu. Kad ir koks tamsus šis periodas buvo, jis pasitarnavo kaip eksponentinio šuolio katalizatorius technologijų ir mokslo progrese. Didžioji dalis šiandieninių patogumų ir būtinybių nebūtų išrastos dar ilgą laiką, jei ne Antrasis Pasaulinis karas; nuo penicilino iki kompiuterių, šalys buvo priverstos konkuruoti viena prieš kitą įvairiausiais aspektais tam, kad įgautų pranašumą prieš varžovę. Nors konfliktai XXI amžiuje nėra taip ryškiai pastebimi didžiajai žmonių populiacijos daliai, didžiųjų šalių nacionalinei gynybai skirtas biudžetas parodo, jog didelė dalis šalies BVP vis dar yra skiriama galimai karo grėsmei ir nacionalinių bei tarptautinių grėsmių šalinimui. Atsižvelgti, kuri nacionalinio biudžeto dalis buvo skiriama karui skirtingais istoriniai periodais, yra labai įdomu. Tai taip pat padeda suvokti dabartinės tarptautinės įtampos perspektyvą. JAV šiuo metu gerokai pirmauja pagal išlaidas nacionalinei apsaugai, skyrusi 596 milijardus dolerių šiam tikslui 2015 metais. Tai atitinka 3.3% šalies BVP ir 16% nacionalinio biudžeto. Tai yra beveik 3 kartus daugiau, nei tam pačiam tikslui skiria Kinija, kuri yra laikoma antroji pasaulyje šiuo atžvilgiu. Rusija, nors išleidžia žymiai mažiau nei JAV, atiduoda 5.4% šalies BVP karo kaštams. Vienintelės šalys, skiriančios tokią didelę dalį nacionalinio biudžeto kariuomenei yra Izraelis, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emiratai ir, tikėtina, Irakas.

Continue reading

About modern warfare methods and sterile insect technique — Part II

15jh_castle_siegeConsidering the current shift in warfare methodology it is not unlikely to anticipate new imaginative ways to replace the rifles and tanks of the XX century. Most recent major shift in warfare strategy progressed throughout the period of World War II when every faction tried to best its enemies in most original and efficient ways possible. As dark as this period might have been, it was a catalyst for the exponential spring in technological and scientific progress. Many comforts and necessities of today would possibly not have been invented for a long time if not for the WWII; from penicillin to computers, countries were forced to compete against each other on a wide array of aspects in order to have an edge over the rival. Although conflicts of the XXI century may not be that obvious to the general public, national budget expenditure for national defense of the major powers of the world show that a great deal of countries` GDP is still dedicated to possible war effort and eradication of national and international threats. Comparing what part of the national budget country allocates to war throughout history is indeed interesting and it does help to take the current international tension into the perspective. USA today has a significant lead on expenditures on national defense, allocating 596 billion dollars to the cause in 2015. That translates to 3.3% of country‘s GDP and 16% of national budget. That is almost 3 times more than the ammount of money China allocates to the same cause and is considered to be second in that regard. Russia, while spending considerably less than USA, gives up 5.4% of their GDP for the war effort. Only countries that allocate such giant pieces of their national budget to the military are Israel, Saudi Arabia, United Arab Emirates and possibly Iraq.

Continue reading

Apie moderniojo karo metodus ir sterilių vabzdžių techniką – 1 dalis

binary-797263_1920Mokslas šiuo metu yra ranka, vedanti žmoniją į priekį ir padedanti beveik visose įsivaizduojamose srityse; nuo ūkininkavimo iki švietimo. Genetiškai modifikuoti augalai suteikia galimybę patenkinti eksponentiškai augančią maisto paklausą, sukeltą demografinio sprogimo. Pasiekimai medicinos moksluose padeda kontroliuoti ligas, prailginti gyvenimo trukmę ir užtriktinti gyvenimo kokybę. Daugelis mūsų naudojasi technologiniais prietaisais darbo, pramogų ar švietimo tikslais kiekvieną dieną. Nepaisant visų gėrybių, kurias atneša mokslas, jis gali būti panaudotas radikaliai priešingų idėjų realizacijai. Žvilgsnis į praėjusį šimtmetį parodo nevilties ir griovimo mastą, kurį gali atnešti mokslo ir technologinis progresas. Tai yra galingas įrankis, tačiau jo funkciją nustato juo besinaudojantis individas. Antrasis pasaulinis karas buvo mokslo, kaip griovimo priemonės panaudojimo, aukštuma: Manheteno projektas ir atominis ginklas, japonų „731-asis vienetas“, kuris išgarsėjo kaip mokslinio metodo iškrypimas. Po XX amžiaus beprotystės, jis primena apie žmonijos progreso košmarą, klaidą, kurios nebegalima kartoti. Nepaisant to, mokslas ir technologijos vis dar yra karo varomoji jėga. Metodai yra kiek subtilesni, tačiau tiek pat pavojingi. Mokslas lygiai taip pat gali būti panaudotas savanaudiškiem, valdžios ištroškusiem ir destruktyviem individų ar organizacijų tikslams.

Continue reading

About modern warfare methods and sterile insect technique — Part I

binary-797263_1920Science is currently the guiding hand of humanity, helping in almost every field conceivable, from agriculture to entertainment. Genetically modified crops give a chance to supply immensely growing food demand driven by the demographic boom. Strides in medical sciences prevent the most notorious diseases, prolong the life expectancy and ensure quality of life. Most of us use technological gadgets on the daily basis for work, entertainment and communication. Despite the glories that science brings to human kind, it has a potential to be used for radically different ideals. Turning back to the past century shows us the scope of misery and destruction that scientific and technological progress can bring. It is a potent tool, but its ultimate use will depend on the one guiding it. World War II was the pinnacle of science application for destructive means – the nuclear weapon, developed by The Manhattan Project, or the infamous Japanese Unit 731, which was a perversion of scientific method. After the universal madness of the XX century, it is being reminded as a nightmare of human progress, a mistake never to be made again. Despite all this, science and technology is the driving force of the war machine. The methods are more subtle, but dangerous all the same. Science can still very well serve for the selfish, power-thirsty and destructive means of individuals and organizations.

Continue reading

About a new beginning

Approximately 3 months have passed since I have finished my 365 day challenge on Facebook to compose a post about information, understanding or revelation that I have experienced that day. I managed to succeed almost without any major lapses, although it was a great deal more difficult than I imagined at first. I knew that this achievement is going to evolve and halfway through, with the help of my beloved girl, I began to ponder a way of transferring this idea to something bigger and hopefully more profound. After my retreat from Facebook I have decided to continue with my scribbles in a blog format. In the nearest future I am going to transfer the archive of my 365 day journey to this blog. I have decided to change a few things compared to my Facebook entries and I am going to list the most important ones here:

Continue reading