Apie Prancūziją, kuri nėra tik Paryžius – 1 dalis: Beauvais miestas ir Ruano katedra

IMG_1265 - Copy.JPGPrancūzijoje jau esu buvęs keturis kartus, tačiau nei karto neaplankiau šalies sostinės. Kažkodėl jaučiuosi visiškai abejingas išpūstam Paryžiaus žavesiui. Suvokiu kultūrinę sostinės svarbą, tačiau Paryžiaus tapatinimas su visa Prancūzija man atrodo labai nepagrįstas. Tai yra didelė istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu turtinga šalis, turinti daug ką papasakoti. Įsivaizduoti, jog viskas, ką šalis turi pasiūlyti galėtų būti patirta viename mieste, atrodo labai naivu. Ir jos mačiau pakankamai, kad galėčiau pasakyti, jog žmonės, apsiribojantys tik šalies sostinės pažintimi, labai daug praranda. Paskutinę kelionę į Prancūziją planavau nuo Rugpjūčio mėnesio. Nors Jean-Paul Sartre politiniam ir filosofiniam požiūriui (kaip ir daugeliui prancūzų marksizmo ir postmodernizmo išpažinėjų filosofijai) jaučiu tam tikrą pasibjaurėjimą ir esu linkęs kritikuoti, jo romanai ir apsakymai paprastai gan maloniai skaitosi. Sveiką nihilizmo kiekį, būdingą jo veikėjams, yra gan įdomu stebėti. Šią vasarą prisėdau prie jo apsakymų kolekcijos pavadinimu Siena. Vienas iš apsakymų, Lyderio Vaikystė, buvo ypač intriguojantis. Vienu metu pagrindinis apsakymo veikėjas – Lucien – išsirengia į kelionę su savo draugu Bergère aplankyti Ruano. Po to, kai perskaičiau šį segmentą, nusprendžiau aplankyti tą patį miestą šiaurės Prancūzijoje su savo gražiąja gyvenimo kompanione – Onute.

Transporto infrastruktūra Prancūzijoje gerokai skiriasi nuo kitų Europos šalių. Nesugebėjau rasti jokio patogaus būdo nusigauti iki Ruano (nors šis miestas yra Normandijos regiono sostinė) iš Beauvais oro uosto, kuris yra žinomas kaip Paryžiaus Beauvais oro uostas ir yra išsidėstęs pusiaukelėje tarp Paryžiaus ir Ruano. Neaptikau jokio tiesioginio traukinio ar autobuso. Tai buvo ganėtinai keista, turint omeny Ruano miesto svarbą, dydį ir atstumą nuo oro uosto (~80 kilometrų). Šiek tiek ilgiau paieškojęs radau pakankamai greitą, tačiau netiesioginį, būdą pasiekti Normandijos sostinę; prieš tai turėjome pasiekti Beauvais miestą.

Žygis iki miesto centro ankstyvą rytą buvo labai prablaškantis. Drėgnas ir šiltas oras buvo tobulas pasivaikščiojimui, kadangi nusprendėme iki Beauvais stoties keliauti pėsčiomis. Ilgainiui priešais akis ėmė atsiverti atpažįstamai prancūziški ypatumai. Dėmesys detalėms tikriausiai yra pagrindinis garsios prancūziškos estetikos aspektas. Viskas, nuo langinių iki šaligatvių, perteikia savotišką tvarkos jausmą. Dažniausiai šį jausmą iššaukia subtilios dekoracijos, glūdinčios daugumoje objektų, ir ypač pastebimos architektūroje.

Vienu momentu gatvė, kuria ėjome, pradėjo leistis žemyn miesto centro link. Tuo metu mus pasveikino panoraminis vaizdas bei išniro katedros viršūnės, stipriai išsiskiriančios nuo aplinkinių vaizdų. Nors tikrai įspūdinga ir dabar, kvapą gniaužė bandymas įsivaizduoti, kaip grandioziškai Cathédrale Saint-Pierre de Beauvais būtų atrodžiusi pilnai pabaigta. Monumento statybos prasidėjo 1225 metais. Tai turėjo būti vienas iš ambicingiausių prancūzų gotikinės architektūros projektų. Tačiau katedros įgyvendinimą lydėjo viena nesėkmė po kitos: nesutarimai tarp Beauvais vyskupo ir karaliaus Louis IX, kas galiausiai pasibaigė finansavimo katedros statyboms nutraukimu, ir du kartus kritęs centrinis katedros bokštas. Pastarasis galutinai buvo pabaigtas statyti 1569 metais ir užtikrino katedrai aukščiausio pastato pasaulyje vardą. Tačiau titulo jis ilgai neišlaikė – bokštui kritimas antrą kartą 1573 metais sąlygojo projekto nutraukimą. Tuo metu
pabaigti stovėjo tik katedros choras (centrinė gotikinio stiliaus katedrų, kurios iš viršaus primena kryžiaus formą, dalis) ir transpetas (šoninės gotikinės katedros dalys, sulyginamos su skersine anksčiau minėto kryžiaus dalimi), trūko visos navos (gotikinės katedros „koridorius“, kur susėda mišių lankytojai, sulyginama su anksčiau minėto kryžiaus stiebu). Net ir nepabaigta katedra atrodo milžiniška. Prieinant prie jos iš šonų ar galo iš pradžių net nesuvokiau, jog didžiosios katedros dalies nėra. Buvo įdomu pirmiausia nusistebėti jos dydžiu, ir tik po to suvokti, jog ji turėtų būti dar didesnė ir aukštesnė.

IMG_1131.JPG

Beauvais katedras iš presbiterijos pusės

Nors ir ne toks kvapą gniaužiantis, kaip katedra, tačiau nemažiau įspūdingas buvo centrinės Beauvais stoties rajonas. Manau, jog didžioji dalis man pritars, jog teritorija, supanti bet kokio miesto centrinę stotį, nėra pati mieliausia akiai. Beauvais yra išimtis. Priešais stotį driekiasi didelis parkas su tvenkiniais ir fontanais, skulptūromis bei grota. Tokią anomaliją galima bandyti paaiškinti palyginti nedideliu miesto dydžiu, tačiau aš esu matęs pakankamai daug traukinių/autobusų stočių Europoje – mažų ir didelių – ir, turiu pasakyti, buvau nuoširdžiai nustebintas teritorijos ramybe ir tvarka.

IMG_1154.JPG

Beauvais stoties rajonas

Beauvais užtrukome tik kelias valandas. Sekanti mūsų stotelė buvo Abancourt – nedidelis miestelis, kuriame turėjome persėsti iš traukinio į autobusą. Šis kelionės etapas buvo įdomus tuo, jog neturėjome jokios informacijos apie autobusą, į kurį turėjome lipti, bei jo atvykimo vietą. Bandėme klausti žmonių, kurie iš traukinio išlipo su mumis, tačiau jie lygiai taip nieko nenutuokė, nors didžioji dalis taip pat keliavo į Ruaną. Nusprendėme sekti vienintelius žmones sotyje, išskyrus pačios stoties darbuotojus, ir laukti prie soties pastato įėjimo. Po kelių minučių priešais mus sustojo autobusas be jokio matomo ženklo, kuris indikuotų apie kelionę į Ruaną, ar autobuso numerio (autobuso numeris buvo išspausdintas biliete). Iš vairuotojo sužinojome, jog mums pakeliui, tad valandą keliavome pro Normandijos provinciją vingiuojančiais keliukais, kaimeliais abipus kelio, karvių bei avių fermas ir obelų sodus. Keliavome ankstyvą Kovą, tad didžioji dalis augalų šiaurės Prancūzijoje dar ne buvo pabudę po žiemos.

Pasiekus Ruaną jautėmės atitinkamai pavargę. Viešbutį radome esantį pačiame senamiesčio pakraštyje, todėl galėjome labai lengvai nerti tiesiai į kultūrinę miesto širdį, nors tyrinėjimams tą dieną buvome per daug išsekę. Ramiai perėjome pagrindinę senamiesčio gatvę, papietavome ir užėjome į artimiausią prekybos centrą, nesugaišdami labai daug laiko atrankai, bei prigriebėme produktų, kuriais garsėja Normandija – šiuo atveju sūriu ir sidru.

Sidras, gaminamas Normandijoje, gali būti suskirstytas į tris kategorijas: sidras Doux, kuris yra saldus ir turi ~3% alkoholio, sidras Demi sec, kuris yra pusiau saldus, bei sidras Brut, kuris yra pakankamai sausas ir paprastai yra stipriausias iš visų trijų. Visos kelionės metu mačiau ir ragavau tik Doux ir Brut sidrus, iš kurių pastarasis labiau tiko mano skoniui. Turiu pasakyti, jog sidrų pasirinkimas prekybos centruose ir specializuotose alkoholio parduotuvėse nebuvo akinantis. Tikėjausi būti sutiktas įvairiausių rūšių ir tipų sidrų, apie kuriuos skaičiau prieš kelionę, tačiau realybė buvo gerokai mažiau žadanti. Galbūt nežinojau, kur ieškoti, o galbūt Ruano gyventojai nėra labai dideli sidro mėgėjai – abu variantai pakankamai tikėtini. Vyno pasirinkimas, tuo tarpu, kaip ir galima tikėtis, buvo milžiniškas bet kokioje alkoholį parduodančioje parduotuvėje. Gali būti, jog mano sidro Meka, kurią tikėjausi aptikti, driekiasi atokesniuose Normandijos kraštuose.

Camembert yra tikriausiai geriausiai žinomas prancūziškas sūris, kuris buvo pradėtas gaminti Normandijoje. Tai vienas iš sūrių, kurio galima rasti beveik visose Prancūzijos maisto parduotuvėse. Pirmasis mūsų šio sūrio pasirinkimas, deja, nebuvo pats reprezentatyviausias. Jo konsistencija buvo grūdėta, jis buvo gan kietas ir švelnus. Kiek vėliau, kelionės eigoje, mums pavyko paragauti geros kokybės Camembert, kurio Onutė ragavo po kiekvienų mūsų pietų. Mano patėvis vėliau davė patarimą, kaip atskirti geros kokybės sūrį: kiekvienoje Prancūzijos maisto prekių parduotuvėje, apvalus sūrio įpakavimas nėra pilnai sandarus ir gali būti nesunkiai atidaromas. Būdas sūrį patikrinti yra pabaksnojus produktą pirštu. Dažniausiai geros kokybės Camembert bus minkštas ir nesunkiai deformuojamas prisilietimo.

IMG_1170.JPG

Camembert ir Cidre Brut

Sekanti diena mus pasveikino drėgme, šiaurietiška vėsa ir viską apgaubiančiu rūku. Toks oras buvo gaivinantis ir optimalus tyrinėjimams. Pirmasis mūsų tikslas buvo Ruano katedra. Ir ji tikrai nenuvylė. Vienintelis kartas mano gyvenime, kai jaučiau panašų jausmą, buvo stovint priešais gigantišką Kelno katedrą Vokietijoje. Pilkas akmuo, apsuptas tankaus rūko, kuris slėpė centrinį bokštą bei tuščia katedrą supanti aikštė sukūrė nepaprastą atmosferą. Detalių kiekis, esantis monumento dekoracijose, buvo tiesioginė ta žodžio prasmė akinantis. Buvo sunku analizuoti atskiras pastato dalis paprasčiausiai dėl jas supančių detalių skaičiaus ir sukoncentruoti žvilgsnį į vieną tašką bei jį išskirti iš visumos.

IMG_1177.JPG

Ruano katedra iš priekio

Cathédrale Notre-Dame de Rouen yra liepsnotosios gotikos architektūros grandioziškumo pavyzdys. Nuostabu, jog vienos kelionės metu pamačiau du pastatus, kurie tam tikru metu istorijoje buvo aukščiausios struktūros pasaulyje. Aukštis, kurio siekė Beauvais katedra, tačiau nesugebėjo įgyvendinti, Ruano katedra sėkmingai pasiekė ir iki šios dienos stovi kaip to įrodymas. Centrinis bokštas siekia 151 metrą. Nuo 1876 metų, kai bokštas buvo pabaigtas, iki 1880 metų, katedra užsitikrino aukščiausio pastato pasaulyje rekordą, kurią ilgainiui aukščiu pralenkė anksčiau minėta Kelno katedra. Įspūdingas monumento fasadas buvo išsaugotas prancūzų impresionisto Claude Monet jo paveikslų serijoje, kurioje pastato priekis buvo tapomas esant skirtingam apšvietimui ir oro sąlygoms.

Pabudus iš transo pagaliau galėjau iš arčiau pažvelgti į atskiras katedros dalis. Kiekvienas timpanas (pusrutulio formos sienos dalis virš įėjimo) turi savo istoriją. Kairiojo įėjimo timpanas (Porte St-Jean) vaizduoja Švento Jono krikštytojo kančias. Nors visiškai nesu susipažinęs su Švento Jono istorijos kontekstu, čia aiškiai matoma scena, kur pastarajam nukertama galva. Centrinio įėjimo timpanas, tuo tarpu, vaizduoja Jėzaus Kristaus šeimos medis, tačiau dauguma statulėlių yra suardytos ar pažeistos.

20170314_094059.jpg

Kairiojo įėjimo (Porte St-Jean) timpanas

Labai įdomi yra pietinio katedros bokšto istorija, kuris yra naujausias pastato statinys ir vadinamas Tour de Beurre, kas tiesiogiai verčiasi kaip Sviesto Bokštas. Pavadinimas, tikėtinas, yra kilęs iš to, kaip šio bokšto statybos buvo finansuotos. Pagal krikščioniškas tradicijas, gavėnia buvo paplitusi XV amžiaus Ruane. Tai yra pasninkavimo periodas, besitęsiantis 6 savaites, ir kurio metu mėsos, pieno, sviesto, sūrio ir kiaušinių vartojimas buvo uždraustas viduramžių Vakarų Europoje. Tačiau buvo būdas apeiti šį įstatymą Ruano gyventojams, kurie buvo pakankamai turtingi ir galėjo nusipirkti leidimus (indulgencijas) iš bažnyčios tarnautojų, kurie leisdavo vartoti sviestą (bei, tikriausiai, kitus pieno produktus) gavėnios metu. Tikėtina, jog bokštas buvo pastatytas iš lėšų, surinktų pardavinėjant šias indulgencijas.

20170314_095703.jpg

Tour de Beurre

Įėjus į vidų, mane pasveikino neabejotinai gotiškų kolonų ir arkų serija, išsilygiavusi keturiais aukštais, kurių kiekvienas – palaipsniui žemesnis. Palei navą abipus dėstosi koplyčios, kurių viršuje driekiasi vitražai, daugiausia vaizduojantys aktualius krikščionių šventuosius.

20170314_101723.jpg

Ruano katedros nava

Šventos Agatos vitražas labiausiai patraukė mano dėmesį. Kančia ir kankinimai yra fundamentali katalikybės tradicijos dalis, ir yra vaizduojama pačiomis įvairiomis formomis, kurių aukščiausias taškas – Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, nors kai kurios ankstyvųjų krikščionių persekiojimų ir kankinimų istorijos yra žiauresnės ir vizualesnės. Būtent toks buvo vitražas, kuriame pavaizduota blondinė moteris, pusnuogė pririšta prie stulpo bei vyras už jos, ypač arti moters krūties laikantis žnyples. Iki šiol nebuvau susipažinęs su Šventos Agatos gyvenimo istorija; pasirodo, tikslių šaltinių apie tai taip pat nėra daug. Žinoma yra tai, jog ji buvo viena iš ankstyvųjų krikščionių, gimusi Sicilijoje ir taip pat buvo Silicijos valdovo – Kvintiano – kuris tuo metu valdė salą, meilės objektas. Agata neatsakė į valdovo jausmus ir jį supykdė taip, jog šis apkaltino ją tikinčią krikščioniškais prietarais ir įsakė nukankinti. Vienas iš kankinimo būdų, kuris yra dažniausiai vaizduojamas paveiksluose ir atitinkamai – mano matytame vitraže, buvo šventosios pririšimas prie stulpo ir krūtų nuplėšimas žnyplėmis.

20170314_100458_HDR.jpg

Šventa Agata (kairė)

Einant palei navą, ilgainiui pasiekiau transeptą ir chorą. Aplinkui pastarąjį išsidėstę tikriausiai svarbiausi Normandijos istorijos artefaktai. Kalbant apie Normandiją kaip atskirą istorinį ir geografinį vienetą, geriausia pradėti nuo vikingų invazijos, kuris iš esmės suformavo tolesnį regiono vystymąsi. Iškiliausia to meto figūra buvo Rollo, kilęs iš vikingų ir ilgainiui tapęs pirmuoju Normandijos valdovu. History kanalo seriale Vikings dalinai vaizduojama Rollo karjera ir ilgainiui susiformavę santykiai su Frankų karaliumi. Kurį laiką vikingas puldinėjo žemes palei Senos upę, tačiau ilgainiui pralaimėjo Chartres mūšį 911 metais, kuris pasibaigė sutartimi tarp Rollo ir Vakarų Frankų karaliaus Čarlzo Trečiojo. Rollo buvo pakrikštytas, vedė Čarlzo dukterį ir gavo žemių ties Šiaurės jūros pakrante. Už tai jis prižadėjo nebepuldinėti frankų žemių ir jam pavestas teritorijas saugoti nuo kitų vikingų įsiveržimų. Visą jo istoriją gerai nusako žodžiai, parašyti ant jo antkapio Ruano katedros chore: Normandija buvo „nuniokota ir įkurta vikingo Rollo“.

20170314_105146.jpg

Pirmojo Normandijos kunigaikščio Rollo antkapis

Kitoje choro pusėje, priešais Rollo stovi jo sūnaus, antrojo Normandijos kunigaikščio Viljamo Pirmojo, dar vadinamo „Kalaviju“, kapas. Šios dinastijos medyje ilgainiui atsiranda Viljamo Užkariautojo vardas, kuris gimė ~1028 metus. Nors jam priklausė Normandijos kunigaikščio titulas, jam nebuvo gana valdomų žemių ir jis leidosi į Anglijos užkariavimą, ilgainiui tapdamas Anglijos karaliumi. Tačiau jo kapas stovi kitame Normandijos mieste – Kane. Nuo to laikotarpio Normandijos kunigaikščių linija pradeda glaudžiai pintis su Anglijos istorija, kadangi Užkariautojo palikuonys su gimimu gauna Normandijos kunigaikščio ir Anglijos karaliaus titulą. Nors Ričardas Liūtaširdis dažniau yra vaizduojamas Anglijos kontekste, šalyje jis praleido tik labai nedidelę savo gyvenimo dalį, ir daugiausiai užsiėmė Kryžiaus Žygiais ir Prancūzijos gynyba. Jis yra žinomas kaip Normandijos kunigaikščių linijos aukščiausias taškas, o jo kapas, kartu su jo ankstyvųjų protėvių antkapiais, stovi Ruano katedroje. Šiuo metu autentiška Liūtaširdžio širdis yra laikoma švininiame seife, esančiame katedros saugykloje.

20170314_105225.jpg

Ričardo Liūtaširdžio antkapis

Viena iš įspūdingiausių katedros vietų yra įėjimas iš kairės pusės į transeptą, vadinamas Portail des Libraries, arba Knygyno Įėjimu. Papuošimai, supantys vartus, yra nuostabūs. Įėjimo timpane pavaizduotas Paskutinis teismas: apatinėje sekcijoje matomi žmonės, kylantys iš karstų, o viršutinėje – pats teismas, kuriame nusidėjėliai yra atiduodami velniams, matomiems sekcijos dešinėje. Pažvelgus arčiau galima pamatyti kelis piliečius, verdančius didžiuliame puode, arba vyrą, kuris vis dar griebiasi savo pinigų maišo, nors velnio nagai pastarąjį jau tempia pragaro link.

20170314_103040.jpg

Portail des Libraries timpanas

Lyg to nepakaktų, visą įėjimą supa šimtai mažų medalionų, kuriuose vaizduojamos pačios įvairiausios pabaisos, monstrai, gyvūnai ir absurdiškos situacijos, panašūs į dalykus, randamus viduramžių bestiariumuose. Vieni iš man labiausiai patikusių buvo būtybė su kiaulės kūnu ir galva, žmogaus liemeniu ir rankomis, kuri vilki vienuolio drabužiais ir groja smuiku, taip pat begalvis velniūkštis, žaidžiantis su žmogaus galva, bei berankis driežas, turintis tik užpakalines ožio galūnes ir Septos Unella‘os galvą.IMG_1275.JPGIMG_1279.JPG

IMG_1284.JPG

Portail des Libraries medalijonai

Advertisements

One thought on “Apie Prancūziją, kuri nėra tik Paryžius – 1 dalis: Beauvais miestas ir Ruano katedra

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s