Apie moderniojo karo metodus ir sterilių vabzdžių techniką – 2 dalis

15jh_castle_siegeTurint omeny poslinkį karo metodologijoje, nėra sudėtinga įsivaizduoti naujus išmanius būdus, kurie pakeistų XX amžiaus tankus ir šautuvus. Vienas stipriausių karo strategijos pokyčių vyko Antrojo Pasaulinio karo periodu, kai kiekviena kariaujanti frakcija stengėsi pralenkti savo varžovus pačiu originaliausiu ir efektyviausiu įmanomu būdu. Kad ir koks tamsus šis periodas buvo, jis pasitarnavo kaip eksponentinio šuolio katalizatorius technologijų ir mokslo progrese. Didžioji dalis šiandieninių patogumų ir būtinybių nebūtų išrastos dar ilgą laiką, jei ne Antrasis Pasaulinis karas; nuo penicilino iki kompiuterių, šalys buvo priverstos konkuruoti viena prieš kitą įvairiausiais aspektais tam, kad įgautų pranašumą prieš varžovę. Nors konfliktai XXI amžiuje nėra taip ryškiai pastebimi didžiajai žmonių populiacijos daliai, didžiųjų šalių nacionalinei gynybai skirtas biudžetas parodo, jog didelė dalis šalies BVP vis dar yra skiriama galimai karo grėsmei ir nacionalinių bei tarptautinių grėsmių šalinimui. Atsižvelgti, kuri nacionalinio biudžeto dalis buvo skiriama karui skirtingais istoriniai periodais, yra labai įdomu. Tai taip pat padeda suvokti dabartinės tarptautinės įtampos perspektyvą. JAV šiuo metu gerokai pirmauja pagal išlaidas nacionalinei apsaugai, skyrusi 596 milijardus dolerių šiam tikslui 2015 metais. Tai atitinka 3.3% šalies BVP ir 16% nacionalinio biudžeto. Tai yra beveik 3 kartus daugiau, nei tam pačiam tikslui skiria Kinija, kuri yra laikoma antroji pasaulyje šiuo atžvilgiu. Rusija, nors išleidžia žymiai mažiau nei JAV, atiduoda 5.4% šalies BVP karo kaštams. Vienintelės šalys, skiriančios tokią didelę dalį nacionalinio biudžeto kariuomenei yra Izraelis, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emiratai ir, tikėtina, Irakas.

Continue reading

About modern warfare methods and sterile insect technique — Part II

15jh_castle_siegeConsidering the current shift in warfare methodology it is not unlikely to anticipate new imaginative ways to replace the rifles and tanks of the XX century. Most recent major shift in warfare strategy progressed throughout the period of World War II when every faction tried to best its enemies in most original and efficient ways possible. As dark as this period might have been, it was a catalyst for the exponential spring in technological and scientific progress. Many comforts and necessities of today would possibly not have been invented for a long time if not for the WWII; from penicillin to computers, countries were forced to compete against each other on a wide array of aspects in order to have an edge over the rival. Although conflicts of the XXI century may not be that obvious to the general public, national budget expenditure for national defense of the major powers of the world show that a great deal of countries` GDP is still dedicated to possible war effort and eradication of national and international threats. Comparing what part of the national budget country allocates to war throughout history is indeed interesting and it does help to take the current international tension into the perspective. USA today has a significant lead on expenditures on national defense, allocating 596 billion dollars to the cause in 2015. That translates to 3.3% of country‘s GDP and 16% of national budget. That is almost 3 times more than the ammount of money China allocates to the same cause and is considered to be second in that regard. Russia, while spending considerably less than USA, gives up 5.4% of their GDP for the war effort. Only countries that allocate such giant pieces of their national budget to the military are Israel, Saudi Arabia, United Arab Emirates and possibly Iraq.

Continue reading

Apie moderniojo karo metodus ir sterilių vabzdžių techniką – 1 dalis

binary-797263_1920Mokslas šiuo metu yra ranka, vedanti žmoniją į priekį ir padedanti beveik visose įsivaizduojamose srityse; nuo ūkininkavimo iki švietimo. Genetiškai modifikuoti augalai suteikia galimybę patenkinti eksponentiškai augančią maisto paklausą, sukeltą demografinio sprogimo. Pasiekimai medicinos moksluose padeda kontroliuoti ligas, prailginti gyvenimo trukmę ir užtriktinti gyvenimo kokybę. Daugelis mūsų naudojasi technologiniais prietaisais darbo, pramogų ar švietimo tikslais kiekvieną dieną. Nepaisant visų gėrybių, kurias atneša mokslas, jis gali būti panaudotas radikaliai priešingų idėjų realizacijai. Žvilgsnis į praėjusį šimtmetį parodo nevilties ir griovimo mastą, kurį gali atnešti mokslo ir technologinis progresas. Tai yra galingas įrankis, tačiau jo funkciją nustato juo besinaudojantis individas. Antrasis pasaulinis karas buvo mokslo, kaip griovimo priemonės panaudojimo, aukštuma: Manheteno projektas ir atominis ginklas, japonų „731-asis vienetas“, kuris išgarsėjo kaip mokslinio metodo iškrypimas. Po XX amžiaus beprotystės, jis primena apie žmonijos progreso košmarą, klaidą, kurios nebegalima kartoti. Nepaisant to, mokslas ir technologijos vis dar yra karo varomoji jėga. Metodai yra kiek subtilesni, tačiau tiek pat pavojingi. Mokslas lygiai taip pat gali būti panaudotas savanaudiškiem, valdžios ištroškusiem ir destruktyviem individų ar organizacijų tikslams.

Continue reading