About France that is not only Paris – Part I: Beauvais and Rouen Cathedral

IMG_1265 - CopyI have visited France four times by now and haven`t once been to its capital. For some reason I feel absolutely indifferent towards the overhyped glamour of Paris. I recognize the cultural impact the city is capable of, but comparing Paris to the whole of France seems unjustified. It is a big and historically and culturally rich country that has a lot to tell. To imagine that everything that the country has to offer could be experienced in one city seems naïve to me. And I have seen enough of it to say that people that restrict themselves to exploring only the country`s capital are missing out. I have been planning my latest trip to France since August. Although towards Jean-Paul Sartre`s political and philosophical views, not unlike the majority of Marxist and post-modernist French philosophers of the time, I feel a certain revulsion and am in a habit of criticizing, his novels and short stories are generally enjoyable reads. Healthy amount of nihilism is entertaining to observe in his characters. This summer I have indulged myself in reading his collection of short stories The Wall. One story in particular called The Childhood of a Leader was especially intriguing. At one point in the story the main character – Lucien – embarks on a trip to Rouen with his friend Bergère. After reading this segment I decided to visit the same city in northern France with my beautiful life’s companion – Anna.

Continue reading

Apie Prancūziją, kuri nėra tik Paryžius – 1 dalis: Beauvais miestas ir Ruano katedra

IMG_1265 - Copy.JPGPrancūzijoje jau esu buvęs keturis kartus, tačiau nei karto neaplankiau šalies sostinės. Kažkodėl jaučiuosi visiškai abejingas išpūstam Paryžiaus žavesiui. Suvokiu kultūrinę sostinės svarbą, tačiau Paryžiaus tapatinimas su visa Prancūzija man atrodo labai nepagrįstas. Tai yra didelė istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu turtinga šalis, turinti daug ką papasakoti. Įsivaizduoti, jog viskas, ką šalis turi pasiūlyti galėtų būti patirta viename mieste, atrodo labai naivu. Ir jos mačiau pakankamai, kad galėčiau pasakyti, jog žmonės, apsiribojantys tik šalies sostinės pažintimi, labai daug praranda. Paskutinę kelionę į Prancūziją planavau nuo Rugpjūčio mėnesio. Nors Jean-Paul Sartre politiniam ir filosofiniam požiūriui (kaip ir daugeliui prancūzų marksizmo ir postmodernizmo išpažinėjų filosofijai) jaučiu tam tikrą pasibjaurėjimą ir esu linkęs kritikuoti, jo romanai ir apsakymai paprastai gan maloniai skaitosi. Sveiką nihilizmo kiekį, būdingą jo veikėjams, yra gan įdomu stebėti. Šią vasarą prisėdau prie jo apsakymų kolekcijos pavadinimu Siena. Vienas iš apsakymų, Lyderio Vaikystė, buvo ypač intriguojantis. Vienu metu pagrindinis apsakymo veikėjas – Lucien – išsirengia į kelionę su savo draugu Bergère aplankyti Ruano. Po to, kai perskaičiau šį segmentą, nusprendžiau aplankyti tą patį miestą šiaurės Prancūzijoje su savo gražiąja gyvenimo kompanione – Onute.

Continue reading