Apie vaporwave’ą ir jo palikuonis – 1 dalis

kaisiadorys-vapour

Ne vieną kartą girdėjau terminą vaporwave’as naudojamą iškreiptam 80-tųjų ir 90-tųjų įkvėptam įvaizdžiui ir elektroninės muzikos formai apibūdinti. Iki šiol niekuomet nepasistengiau pasidomėti ir išsiaiškinti, kas yra vaporwave‘as. Vieną dieną visai netyčia aptikau vaizdo įrašą Youtube; visų pirma mane patraukė perdėtai švelnios pastelinės spalvos ir Lenino galva įrašo thumbnail`e. Tai buvo sulėtinta rusiško šlagerio versija su lygiai taip pat pakeista Rhianna`os gabalo pradžia. Kad ir kaip absurdiškai viskas atrodė, kūrinys mane užbūrė ir privertė jį kartoti daugybę kartų. Beklausant bandžiau išsiaiškinti tokios savo reakcijos šaltinį. Terminas, kuris šauna į galvą bandant apibūdinti būseną, kurią kūrinys sukėlė, yra disonansinė nostalgija. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, naujoje valstybėje vis dar buvo jaučiama Sovietų sąjungos įtaka. Atitinkamai, rusiška muzika man nebuvo svetima, nors visuomet jai jaučiau stiprią atstūmimo reakciją. Žaizdos ištisose kartose, paliktos sovietų okupacijos, privertė mane ir daugelį mano bendraamžių atstumti viską, kas buvo susiję su rusišku pradu. Tačiau buvo beveik tiek pat žmonių, kurie net po Sovietų sąjungos košmarų su nostalgija nepaleido tam tikrų rusų kultūros aspektų. Rusiška muzika buvo vienas jų. Atitinkamai, ji mano juslių neaplenkė, nes ją girdėdavau mokykloje, gatvėse ir viešajame transporte. Neprisimenu to su nostalgija; toli gražu. Ir tikriausiai niekuomet neklausyčiau jos savanoriškai. Tačiau sulėtinta to paties stiliaus muzikos versija užbūrė mane. Įtariu, jog taip yra todėl, kad ji yra pakankamai pažįstama, kad grąžintų mane į vaikystė (nors ir nelabai laimingą), tačiau pakankamai skirtinga, kad jos neatstumčiau tik išgirdęs. Keistai iškreiptas kūrinio garsas taip pat įgauna pasityčiojimo iš originalaus kūrinio savybę, kas pateisina mano klausymą, išvengiant kognityvinio disonanso klausant ir mėgaujantis gabalu, kuris buvo sukurtas politinio rėžimo, nuniokojusio mano valstybę, prieglobstyje.

Continue reading

About vaporwave and its spawn – Part I

kaisiadorys-vapour

On few occasions have I heard term ‘Vaporwave’ being used to describe these distorted `80s and `90s inspired visuals and a form of electronic music, although until now I have never engaged in investigation to find out exactly what vaporwave is. One day, I stumbled upon and checked a Youtube video, mostly attracted by an exaggerated pastel colors and a head of a statue of Lenin in the thumbnail. It was a slowed down version of a Russian pop song, with an introit of similarly modified Rhianna song. The sound completely mesmerized me and made me repeat the video great many times. I tried very hard to identify the underlying source of amazement. The only term I could come up with to describe it was dissonant nostalgia. Lithuania, the country that I was born in, gained independence from Soviet Union in the early `90s, at the brink of collapse of said communist country. Aftermath of the soviet regime was still very much felt for the rest of the decade in the newly formed country. I was no stranger to Russian pop music, although I always felt a specific revulsion towards it. Generational wounds left during the soviet occupation made me, and many people around me, reject everything that was connected to Russian heritage. Yet there were just as many people who even after the horrors of Soviet Union embraced aspects of Russian culture. Pop music was one of them. Thus it did not escape my perception, since I would hear it in school, streets and even public transport. I do not remember it fondly – far from it. And I would probably never listen to it voluntarily. Yet the slowed down version of this very style of music enchanted me. I believe it is because it’s familiar enough to bring me back to my childhood (although not a very happy one), yet different enough to avoid being rejected altogether. Oddly distorted sound of it also adopts a mocking feature of the original piece that justifies me listening to it without causing a cognitive dissonance of listening and enjoying the song that was brought by a regime that devastated my country.

Continue reading