Apie moderniojo karo metodus ir sterilių vabzdžių techniką – 1 dalis

binary-797263_1920Mokslas šiuo metu yra ranka, vedanti žmoniją į priekį ir padedanti beveik visose įsivaizduojamose srityse; nuo ūkininkavimo iki švietimo. Genetiškai modifikuoti augalai suteikia galimybę patenkinti eksponentiškai augančią maisto paklausą, sukeltą demografinio sprogimo. Pasiekimai medicinos moksluose padeda kontroliuoti ligas, prailginti gyvenimo trukmę ir užtriktinti gyvenimo kokybę. Daugelis mūsų naudojasi technologiniais prietaisais darbo, pramogų ar švietimo tikslais kiekvieną dieną. Nepaisant visų gėrybių, kurias atneša mokslas, jis gali būti panaudotas radikaliai priešingų idėjų realizacijai. Žvilgsnis į praėjusį šimtmetį parodo nevilties ir griovimo mastą, kurį gali atnešti mokslo ir technologinis progresas. Tai yra galingas įrankis, tačiau jo funkciją nustato juo besinaudojantis individas. Antrasis pasaulinis karas buvo mokslo, kaip griovimo priemonės panaudojimo, aukštuma: Manheteno projektas ir atominis ginklas, japonų „731-asis vienetas“, kuris išgarsėjo kaip mokslinio metodo iškrypimas. Po XX amžiaus beprotystės, jis primena apie žmonijos progreso košmarą, klaidą, kurios nebegalima kartoti. Nepaisant to, mokslas ir technologijos vis dar yra karo varomoji jėga. Metodai yra kiek subtilesni, tačiau tiek pat pavojingi. Mokslas lygiai taip pat gali būti panaudotas savanaudiškiem, valdžios ištroškusiem ir destruktyviem individų ar organizacijų tikslams.

Norėčiau tikėti, jog po to, kai žmonija susipažino su žala, sukelta atominio ginklo, XX amžiaus karo metodai ateityje gerokai keisis. Net ir dabar matoma evoliucija partizaninio karo, terorizmo ir propagandos link. Įsivaizduočiau, jog sveikas protas daugumai individų ir jų grupių diktuoja, jog atominis karas ir kita naikinanti jėga, kurią pasiekė žmonijos progresas, gali nesunkiai baigtis visišku žmonijos išnaikinimu, jei šia bus pasitelkta. Nebus laiminčios pusės. Kiekvienas karas atneša aukų abiems kovojančioms pusėms, tačiau XX amžiaus karo metodai abi jas paliktų visiškai suluošintas. Neapsimoka. Šis suvokimas pagimdo kitus būdus, kuriais galima pasiekti pranašumą be tiesioginės kovos ir griaunančios jėgos.

Informacinis karas yra vienas tokių būdų. Turint omeny dabartinį prieinamumą prie žinių ir informacijos, bei socialinių tinklų apimtį, šių aspektų sabotažas yra vienas patikimiausių žmonių kontrolės būdų. Atitinkamai, propagandos vaidmuo šiuo metu yra stipresnis nei kada iki šiol. G. Orwell`as savo romane 1984-ieji pavaizdavo distopinę visuomenę, kontroliuojamą anoniminės autoritarinės figūros, plačiai žinomos Didžiojo Brolio vardu. Autorius nuostabiai aprašo mechanizmą, kuriuo visuomenė yra kontroliuojama ir manipuliuojama. Įkvėpimo autorius, akivaizdu, sėmėsi iš gausybės istorinių – ypač XX amžiaus – pavyzdžių, būdingų atskiroms valstybėms ir rėžimams, kurie naudojosi panašiais metodais, pvz. Sovietų Sąjunga. Kažkada šią knygą pavadinau „Diktatoriaus vadovėliu“, mat praktiškai kiekvienas autoritarinio rėžimo sukurimo ir išlaikymo aspektas yra apibūdinamas nepaprastai detaliai ir tiksliai. Tikriausiai įspūdingiausias iš visų yra faktas, jog toks rėžimas gali būti pakankamai nesunkiai atkartojamas praktikoje! Atitinkamai, įvairūs 1984-ieji aprašyti metodai yra pastebimi šių dienų pasaulyje. Iš pastarųjų reikėtų paminėti įvairias visuotinės stebėsenos sistemas ir žmonių masių manipuliacijas pasinaudojant socialinius tinklus ir žiniasklaidą, t.y. propagandą. Viena tokių manifestacijų pastebima ir Lietuvos socialinėje ir žiniasklaidos aplinkoje. Pastaroji Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu sukūrė įtampą posovietinėse valstybėse, kuri savo ruožtų sukėlė didelį nerimą gyventojų tarpe. Toks socialinis klimatas lėmė tam tikras metamorfozes nacionaliniuose žinių puslapiuosse ir socialiniuose tinkluose. Vienoje pusėje turime taip vadinamus vatnikus – prorusiškų pažiūrų džingoistus (tikėtina papirktus Kremliaus ), kurie skleidžia abejotiną informaciją, okupuoja komentarų sekcijas socialiniuose tinkluose bei kuria šališkus tinklapius ir Facebook`o puslapius . Kitoje pusėje stovi dažnai baimę skiepijančios populiarios nacionalinės žiniasklaidos tarnybos, tarpusavyje konkuruojančios dėl peržiūrų pasinaudodamos hiperbolizuotomis, klaidinančiomis antraštėmis ir dabartine politine įtampa, idant patrauktų skaitytojo dėmesį, tokiu būdu sukuriant emociškai šališką visuomenės atsaką į įvairius įvykius, ypatingai liečiančius Rusijos ir likusio pasaulio santykius. Tokio pobūdžio žiniasklaidos manipuliacija yra pastebima visame pasaulyje. Pastaruosius pavyzdžius paminėjau tik todėl, jog jie man yra geriausiai pažįstami.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s